Pėdų priežiūra ir jos ypatumai: kokias bėdas slepiame batuose? | Mamos dienoraštis

Podologė Gabrielė Guogytė mano, kad Lietuvoje reikėtų daugiau dėmesio skirti informacijos sklaidai apie kojų priežiūrą, keisti požiūrį į pedikiūrą (vis dar manoma, kad tai perteklinė prabanga), o taip pat reikia paskatinti žmones, kad jie neslėptų savo bėdų, o kreiptųsi specialisto pagalbos, bendrautų su jais, kol problema nėra įsisenėjusi.

Žmogaus savijauta, išvaizda, jo laikysena, judesiai, vikrumas, judrumas labai reikšmingi jo karjerai, socialiniams ryšiams, gyvenimo būdui. Kadangi darbingasis laikotarpis turi tendenciją ilgėti kiekvienam būtina prižiūrėti save, kad neliktume gyvenimo nuošalėje. Kurdami savo įvaizdį, dažniausiai rūpinamės veido išvaizda, rankomis (nešvarios, netvarkingais nagais, suskirdusios jos blogai nuteikia bendraujančius žmones, tokiomis rankomis ruoštas maistas gali būti nesaugus vartoti). Deja, bet kojos iki šių dienų sulaukia kiek mažiau dėmesio ir taip atsiranda mažų bėdelių, kurios ilgainiui virsta didžiulėmis bėdomis. Pėdų problemos gadina nuotaiką, nemaloniai nuteikia žmones, su kuriais bendraujama. Pėdų problemos kelia skausmą ir ilgainiui ima reikalauti gydymo, brangių vaistų, specialios avalynės, tenka slėpti kojas kojinėse ar uždaroje avalynėje.

Žmogui su infekcijų pažeistomis kojų pėdomis užsidaro viešų baseinų durys, jis nejaukiai jaučiasi paplūdimiuose, sanatorijoje, ligoninėje, SPA centre, slepia savo bėdą uždaroje avalynėje, vengia vaikščioti basomis. Sklindantis nuo kojų kvapas, neestetiška nagų išvaizda, suskilinėjusios pėdos, atrodančios, tarsi būtų niekada neplaunamos daro blogą įspūdį. Kad viso tai išvengti reikia kojas prižiūrėti nuo ankstyvosios vaikystės. Specialistė G. Guogytė išskiria labai dažnai pasikartojančias šias vaikų pėdų priežiūros problemas:

Naujagimio, vaiko higiena rūpinasi tėvai prižiūri, kad nebūtų iššutimų tarpupirščiuose, kad laiku būtų nukirpti nagučiai, parenka apavą. Todėl tėveliams svarbu žinoti esmines taisykles, kaip teisingai vaikų prižiūrėti pėdas. Kūdikio odelė natūraliai švelni, minkšta. Jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų reikia stengtis, kad oda nepasikeistų ir nevirstų kieta, sudiržusia, nemalonia akiai ir nosiai. Nors kūdikis mažas, erdvė kurioje jis būna ribota, jis dar negali pats tyrinėti aplinkos, nuo jo toli dulkėti, nešvarūs daiktai, jis mažai gali ką liesti, negali vaikščioti paviršiais, kurie paliktų pėdsakus ant pėdų odos. Tam, kad išvengti priežiūros klaidų gydytoja pataria. Jei kiekvienas vaikas turės asmenines žirklutes kojų nagams, kaip ir dantų šepetuką, taip skatinsime higienos įgūdžius nuo mažumės. Nedaugelis žino, jog kojų nagus rekomenduojama kirpti tiesia linija. Jei oda apie nagučius sausa, patepame kūdikiams skirtu aliejuku ir pamasažuojame. Dažniausiai mažiems vaikams, kurie nenešioja avalynės, įauga nagai, nes oda aplink nagą yra sausa ir lupasi, plonytis nagas į sausą oda atsiremia ir lūžta. Šiuo atveju svarbu užtikrinti odos vientisumą. Medikė įspėja atidžiai rinkti kosmetiką. „Kosmetika vaikams parenkama, kuo natūralesnė, nes vaiko oda jautri ir galime ją sudirginti. Kai renkamės, kuo mažiau skirtingų kosmetikos priemonių lengviau atsekti kuri sualergizavo vaiko odą “, – sako G. Guogytė.

Anot specialistės, kai vaikas išmoksta vaikščioti, saugioje aplinkoje vaikui leidžiame vaikščioti ar bėgioti basomis, galima parinkti kilimėlį, dangą, kuri masažuotų pėdutes, lavintų, pusiausvyrą, koordinaciją, saugotų nuo plokščiapėdystės. Ji perspėja niekada neauti vaikui kito vaiko dėvėtų batų, nes avalynės vidpadyje susiformuoja tarsi kojos antspaudas ir neigiamai gali paveikti jūsų vaiko dar nesusiformavusią pėdutę ar eiseną. Renkant batukus, svarbu ištraukti iš jų vidpadžius ir pastatyti abi vaiko kojytes ant jo. Tai ypač aktualu, norint parinkti uždarą avalynę. Vidpadis turi ir pločiu ir ilgiu atitikti vaiko pėdą. Ilgis turi būti 0,5cm ilgesnis nei ilgiausias pirštas. Batų dydį svarbu tikrinti, kas mėnesį, nes vaikai greitai auga ir būna, kad pėda pailgėja ar paplatėja ir jau reikia kitokio dydžio apavo. Būtina dažnai valyti bato vidpadį, nes kartais nuo kojinių susidaro gumuliukai ir, jei vidpadis, prabraukus ranka, atrodo nudėvėtas, svarbu pakeisti jį nauju. Visada naujus batus būtina matuoti ant abiejų kojyčių. Paprašyti vaiko pasivaikščioti su naujais batais. Stebėti, ar nepakito vaiko eisena ir, žinoma, paklausti ar jie patogūs. Vaikui pradėjus vaikščioti, būtina pasitarti su specialistu, kaip jį apsaugoti nuo pilnapadystės, kaip ją atpažinti, kokie mankštos pratimai padeda. Kojinės ar pėdkelnės turi būti ne per daug aptemptos, nevaržyti kraujotakos ir augimo.

Pasak medikės, parduotuvėse daug labai gražios avalynės, mielų batelių, batukų, basučių, guminių „purvabridžių.“ Tačiau avalynė turi atitikti sezoną. Neturi būti visai prigludusi prie žemės. Guminiai batai, sportiniai bateliai, nors ir gražūs, bet juose kojos prakaituoja, drėgnoje avalynėje greičiau sušąla. Drėgna, šalta aplinka – tai terpė palanki grybelinei infekcijai. Kojos prakaituoja ir apave, vadinamame kroksais. Avalynė neturi būti nei per siaura, per maža, ar per didelė. Netinkama avalynė suformuoja blogą eiseną, deformuoja pėdą, nutrynimai vėlesniame amžiuje virsta kietais mazoliais, kuriais sunku atsikratyti.

Jau tapo tradicija plautis rankytes prieš valgį, praustis ryte ir vakare. Tokiu pat įpročiu turėtų būti ir kojų higiena. Vaikas turi išsiugdyti pojūtį, jog nešvarios kojos yra diskomfortas, kad vėliau jaustų poreikį nusiplauti kojas prieš miegą, po buvimo pirtyse, baseine, pajūryje, duše po treniruočių. Tai padeda apsisaugoti nuo grybelinės infekcijos, kuri plinta viešo naudojimosi vietose.

Įdėti papildomą porą kojinių, kad galėtų pasikeisti po fizinio krūvio;
Išmokinti rūbinėje nevaikščioti basomis ar po kojinių ;
Sporto avalynę dezinfekuoti namie džiovykle su ultravioletiniais spinduliais ;
Baseinui naudoti vienkartinį rankšluostį kojoms

Lauko batai nėra skirti jais avėti viduje

Vaikai greitai auga. Rodos, visai neseniai buvo darželinukas, o štai jis jau baigia pradinę mokyklą, tampa vis savarankiškesnis, atsiranda įvairių naujų interesų, užsiėmimų: treniruotės, kelionės, plaukiojimas baseine, nuovargis nuo fizinių užsiėmimų toks, kad užmirštami higienos įpročiai. Batai –aulinukai tinkama avalynė šaltu, drėgnu oru lauke, tačiau viduje jie drėgsta nuo prakaito, lauko drėgmės, tampa šalti, drėgni, nemalonūs. Todėl mokymo-ugdymo įstaigose personalas turėtų sudaryti sąlygas vaikams persiauti tinkama viduje avalyne ir išsidžiovinti tą, su kuria atėjo į vaikų darželį ar mokyklą, braidydamas per balas, išmėgindamas sniego purumą. Džiovinti apavą turėtų būti vaiko įprotis, nes drėgnuose batuose įsimeta blogas kvapas. Šaltuoju sezonu, mokykloje būtina persiauti avalynę. Į mokyklą vaikai eina su atspariais drėgmei ir šalčiui batais, kurie nepritaikyti avėti kambario temperatūroje ilgas valandas.

Esminiai patarimai:

Rekomenduojame patikrinti :

Ar tinkamo ilgio ir pločio avalynė?
Ar tinkamo dydžio kojines ir ar atitinka sezoną?
Ar kojines keičia kasdien?
Kaip yra plaunamos pėdos ?
Kaip nusausina pėdas ir tarpupirščius ?
Kaip kerpa nagus?
Ar organizmui netrūksta mikroelementų : D vitaminas, magnis, kalis

Rekomenduojame naudoti:

Avalynės džiovyklę su ultravioletiniais spinduliais kasdien;
Natūralių medžiagų kojines;
Prausiklius jautriai odai;
Atskirą rankšluostį kojoms.
Nagus kerpame tik tiesia linija
Kiekvienas vaikas turi tureti asmenines žirklutes, kaip ir dantų šepetuką. Pratiname vaiką nuo mažumės prie higienos.