Senas tradicijas turintis gydymas vaistažolėmis, dar
vadinamas filoterapija, šiandien vis populiaresnis. Greičiausiai todėl, kad
cheminiai vaistai dažnai negelbsti arba parodo savo blogąją pusę. O vartodamos
vaistažolių arbatas, mums atrodo, kad jos visai nekenkia, kad tai tik natūralus
gydantis augalėlis, daugiau nieko blogo. Tačiau vaistažolės, nors ir veikia
švelniau, nėra visai ”nekaltos”.
Vaistiniai augalai, kaip ir sintetiniai vaistai, neretai
vieną gydo, o kitam kenkia. Todėl jų arbatos negalima gerti kada tik panorėjus
ir kiek tik panorėjus. Gydytis galima tik gerai pažįstamais augalais, kurių
poveikis ir dozavimas yra žinomi. Mūsų klimato sąlygomis auga daug nuodingųjų
augalų. Pavyzdžiui, nuodingi yra žalčialunkis, dėmėtoji mauda, kuri labai
primena petražolę.
Daugiau suvartojus, galima nusinuodyti. Kai kurie augalai
gali sukelti alergijas, uždegimą, sudirginti odą, skrandį, ilgesnį laiką
vartojant gali išryškėti nuodingas jų poveikis. Be to, kai kurių vaistinių
augalų biologiškai aktyvios medžiagos kaupiasi organizme. Vaistažolės yra
vaistai. Jas reikia vartoti nurodytomis dozėmis. Tik gydytojas skirs reikiamą
dozę, rekomenduos veiksmingų augalinių vaistų, patars, kad tą patį žolių mišinį
ligoniui galima gerti 3, o sveikam žmogui profilaktikai – 2 savaitės ir daryti
7-10 dienų pertrauką.
Nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys turėtų dar
atsargiau vartoti vaistažoles. Vaistingosios žolės, kurios nekenkia suaugusiems,
gali būti žalingos vaikams.
Nėštumo metu kenksminga vartoti alavijo (alijošiaus),
debesylo, kadagio, pelyno arbatas. Šios vaistažolės gali paskatinti persileidimą
bei sukelti nėštumo komplikacijų.
Aviečių uogose ir
stiebeliuose yra salicilo rūgšties, todėl tinka nuo peršalimo:
slogos, bronchito, kosulio, gripo. Skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą,
padeda esant avitaminozei. Žadina apetitą, gerina virškinimą, malšina skrandžio
gleivinės uždegimą.
! Turi purinų, kurie gali pakenkti sergantiems
inkstų uždegimu, podagra.
Raudonėlis - gera priemonė
esant persišaldymo ligoms, atsikosėjimui palengvinti, ūmiam ir lėtiniam
bronchitui, plaučių uždegimui, gripui, anginai, skrandžio ir virškinamojo trakto
ligoms gydyti. Juo gydoma nemiga ir depresija, isterija, ginekologinės ligos.
! Turintiems aukštą kraujospūdį raudonėlių preparatų
vartoti negalima. Nevartoti nėštumo metu, nes gali įvykti persileidimas.
Valerijono veikliosios
medžiagos ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus,
reguliuoja širdies darbą, plečia kraujagysles, gerina kraujo apykaitą, padeda
kankinant nemigai. Gydo migreną, slopina dusulį, viduriavimą, pilvo
pūtimą.
! Negalima ilgai ir daug vartoti, nes slopina
virškinimo organų veiklą, sukelia galvos skausmą, pykinimą, dirglią būseną,
sutrikdo širdies veiklą. Nepatartina vartoti sumažėjus raumenų tonusui, esant
mažam kraujo spaudimui, susilpnėjus skydliaukės veiklai.
Ženšenis, šaknys.
Tonizuoja, didina darbingumą, kelia kraujo spaudimą, gerina kraujotaką, stiprina
imunitetą.
! Vartoti tik šaltuoju metų laiku. Ilgai arba
didelėmis dozėmis vartojant ženšenį, gali atsirasti nemiga, smarkus širdies
plakimas, galvos, širdies skausmai, sumažėti lytinė potencija.
Čiobrelių biologiškai
aktyvios medžiagos pasižymi dezinfekuojančiomis ir raminamosiomis savybėmis,
sliopina uždegimus. Jų nuoviras vartojamas atsikosėjimui palengvinti, skausmui
malšinti sergant bronchitu, laringitu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų
ligomis, atpalaiduoja spazmus.
! Negalima vartoti sergant kepenų ir inkstų
ligomis.
Mėtų ir melisų
arbata pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, kraujagysles plečiančiu
poveikiu. Gerina apetitą, virškinimą, atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno
spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą.
! Nėščiosioms gali sukelti persileidimą. Ilgą laiką
geriant mėtų arbatą, gali atsirasti galvos skausmai ir nosies užgulimas,
primenantis slogą.
Jonažolė valo plaučius,
kepenis ir šlapimo pūslę. Slopina viduriavimą, gydo naktinį šlapinimąsi, ramina
nervus, stomatitą, kepenų tulžies pūslės akmenligę, inkstų uždegimą, slopina
sutinimus, uždegimus. Tinka įvairioms žaizdoms gydyti.
! Nereikėtų vartoti, jeigu užkietėję viduriai,
aukštas kraujo spaudimas, dirbantiems radiologinėse laboratorijose bei
ultravioletinių spindulių aplinkoje. Nepatartina vartoti jonažolės preparatų
būnant ilgą laiką saulėje.
Ramunėlė varo prakaitą,
šildo, ramina vidurių skausmą, tinka nuo reumatinių skausmų, skrandžio ir
žarnyno uždegimams gydyti. Taip pat sergant kepenų bei tulžies latakų ligomis.
Tinka nuo odos ligų, dedervinių, sunkiai gyjančioms votims gydyti. Dedami
kompresai pūliuojant akims. Ramunėlių žiedų maišeliai padeda esant dantų
skausmui ir rožei.
! Gali sukelti alergiją, atsargiau turėtų vartoti
sergantys šienlige. Dažnai geriant ramunėlių arbatos moterims
gali sutrikti menstruacijų ciklas, pavojinga nėščiosioms.
Kristina Fišienė