Stomatitas - tai burnos gleivinės uždegimas. Jis pasireiškia skruostų vidinio paviršiaus, liežuvio, dantenų paraudimu, paburkimu, erozijomis (paviršinio gleivinės sluoksnio pažeidimais) ir pūlinukais, pūslelėmis bei balkšvomis opomis. Sergant stomatitu būdingas didelis skausmingumas, blogas burnos kvapas, seilėtekis, karščiavimas.

 

Sergantis vaikas negali valgyti net skysto maisto, jam skauda nuryjant seiles. Tai trunka keturias-penkias dienas. Duokite vaikui gerti saldžių ir šaltų gėrimų, maitinkite skystu ar pusiau skystu maistu. Duokite jam valgyti to, ką jis labiau mėgsta. Ligonis neturi bendrauti su sveikais vaikais, nes ši liga labai užkrečiama.

 

Stomatito priežastys
Šią ligą gali sukelti virusai, kartais mikrobai arba grybeliai. Taip pat įvairiausių kitų ligų komplikacijos.
Burnos ertmėje aptinkama apie 200 rūšių mikroorganizmų, kurių dauguma yra vadinamieji saprofitai (ligų nesukeliantieji). Organizmui nusilpus, pervargus, peršalus, išsekus, saprofitiniai mikroorganizmai gali virsti patogeniniais (ligą sukeliančiaisiais). Klinikiniai stomatito požymiai priklauso nuo jį sukėlusios priežasties ir nuo stomatito formos.

 

Burnos gleivinės kandidozė
Tai - Candida šeimos grybelių - balkšvagrybių sukeliama liga. Jų, kaip sąlygiškai patogeninių mikroorganizmų, aptinkama 40-50 proc. sveikų žmonių virškinamajame trakte, odoje ir burnoje.

Priežastys. Jei ilgai vartojama daug antibiotikų, sutrinka mikroorganizmų tarpusavio pusiausvyra, ir grybeliai labai įsigali (autosuperinfekcija). Kandidozei išsivystyti svarbūs ir kiti veiksniai:

▪ fiziologiniai (naujagimystė, žindymas); endokrininiai (cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sumažėjimas - hipotiroidizmas);

▪ mitybos sutrikimai (geležies, folio rūgšties, vitamino C, B grupės vitaminų stygius);

▪ lėtinės sisteminės ligos (pūslelinė, hipoacidinis (dėl sumažėjusio rūgštingumo) gastritas, tuberkuliozė, lėtinis žarnų uždegimas, piktybiniai navikai, ypač ūminė leukemija, agranulocitozė (baltųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas);

▪ imuninės sistemos sutrikimai (AIDS, jonizuojamosios radiacijos poveikis).

Vystymasis. Grybeliai prilimpa prie gleivinės ir dantų paviršiaus, ima daugintis, išskiria stipriai veikiančių toksinų, įjautrina organizmą ir pažeidžia audinius.

Iš pradžių burnoje atsiranda skausmingų, ryškiai raudonų dėmių. Vėliau - pavienių taškinių, baltų, lengvai pašalinamų apnašų. Kai liga sunkesnė ar uždelstas gydymas, apnašų sluoksnis sustorėja, sustangrėja, gali pakisti jų spalva, jos tampa sunkiai pašalinamos, o pašalinus atsiveria labai skausmingi, kraujuojantys erozijų plotai. Netinkamai gydant stiprėja uždegimo požymiai, skausmingumas ir burnos džiūvimas. Ant lūpų, skruostų, minkštojo gomurio gleivinės susiformuoja susiliejančių plokštelių ir papulių. Gali sutrikti skonio jutimas.

 

Šia kandidozės forma dažnai serga naujagimiai. Lūpų kampuose atsiranda sausų ar šiek tiek šlapiuojančių erozijų, padengtų plonais, pilkšvais, tvirtai prikibusiais žvyneliais. Iš lūpų kampų procesas gali išplisti į visas lūpas. Jas ima deginti, lūpos džiūsta, parausta, suskyla, pasidengia plonomis pleiskanėlėmis.

Alerginiai stomatitai
Kai kurios stomatologijoje naudojamos medžiagos, vaistai, dantų pastos ar eliksyrai gali sukelti kontaktinį alerginį stomatitą. Sąlyčio su plomba vietoje gleivinė parausta, paburksta, atsiranda taškinių kraujosruvų, rečiau - pūslių, erozijų, opų. Pasireiškia gleivinės deginimo ir skausmo pojūtis, skonio jutimo sutrikimų, gali skaudėti galvą, pykinti, atsirasti kvėpavimo sutrikimų. Gali būti pažeista ir oda apie burną: atsiranda paraudimų, paburkimų, pleiskanojimų.

Alergiškai gali veikti net gydomieji tvarsčiai.

Vienas iš sunkesnių toksikoalerginių stomatitų yra opinis nekrozinis stomatitas - Lajelio (Lyell) liga. Tai padidėjusi (hipererginė) reakcija į vaistus. Sergant prasideda gleivinės epidermio nekrolizė. Ligoniui pakyla temperatūra, atsiranda pūslių, panašių į II laipsnio nudegimą.

Greito tipo vietines alergines reakcijas - Kvinkės edemą ir dilgėlinę - dažniausiai sukelia maisto produktai, vaistai, šaltis ir kt. Jos gali pasireikšti ir dėl virškinamojo trakto ligų, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų.
Kvinkės edema vystosi jungiamajame audinyje. Staiga atsiranda ribotas, gilus, elastingas audinių paburkimas. Oda ar gleivinė įtempta, spaudžiant duobučių neatsiranda. Paburkimas laikosi 2-3 paras, gali periodiškai kartotis. Dažniausiai pasireiškia vokų, lūpų, liežuvio, gerklų srityje. Kartais krečia šaltis, gali pakilti temperatūra.
Dilgėlinė - ribotas odos ar gleivinės jungiamojo audinio paburkimas. Gali būti niežtinčių pūslių, kurios išlieka 1-2 val.

Gydant pirmiausia reikia nustatyti alergeną ir jį pašalinti. Skiriama antihistamininių ir desensibilizuojamųjų preparatų.

Bakteriniai stomatitai
Šio tipo stomatitai dažniausiai yra virusų arba medikamentų sukeltų pažeidimų komplikacija, prisidėjus antrinei stafilokokų ar streptokokų infekcijai.

Vyrauja pūlingi gleivinės pažeidimai. Iki 38-39 ^oC gali pakilti kūno temperatūra, pasireikšti intoksikacija, padidėti limfmazgiai. Ant lūpų, aplink esančioje odoje ir burnos gleivinėje atsiranda daug pūslių, pilnų drumsto ar geltono skysčio. Vėliau tos pūslės pasidengia storais, šviesiai geltonais šašais. Pūlinukų ar erozijų, padengtų storu apnašų sluoksniu, atsiranda dantenų, skruostų, liežuvio gleivinėje. Procesas progresuoja ir apima vis naujus gleivinės plotus. Dažniausiai serga senyvo amžiaus žmonės ir vaikai.

 
Dėl vitamino A trūkumo burnos gleivinės epitelis suragėja, sumažėja jo apsauginė funkcija. Dėl sutrikusios seilių liaukų veiklos gleivinė tampa sausa, vystosi jos uždegimas, atsiranda erozijų ir išopėjimų.
Trūkstant vitamino C burnos gleivinėje atsiranda taškinių ar didesnės apimties kraujosruvų. Prisidėjus antrinei infekcijai toje vietoje gali vystytis opinis nekrozinis procesas. Dantenos parausta, paburksta, kraujuoja.
Burnos gleivinės pažeidimų gali būti esant ir kitų vitaminų - B1, B2, B6, B12, PP - stygiui

 

Svarbu priminti, kad sergant bet kokios kilmės stomatitu visais atvejais būtina didelį dėmesį skirti burnos higienai ir griežtai laikytis gydytojo nurodymų. Būkite kantrūs.