Ar jums nėra pažįstama tokia situacija, kurią perskaičiau svetainės forume: “Mano vaikas nuolat žaidžia su kaimynės berniuku, tad ir dalinasi su juo ne tik žaislais, bet ir virusais, sloga. Kaimynės sūnus visą žiemą, pavasarį vaikšto varvančia nosimi ir nieko. O maniškis susloguoja ir lauk bėdos: prasideda kosulys, vėliau diagnozė –  bronchitas, o kartą net plaučių uždegimas.  Vaiko gaila, nes gražiai jiedu draugauja, pasakyti kaimynei nepatogu, nesinori su ja pyktis, bet argi nereikia išgydyti vaikui slogos, kad jis kitų vaikų neužkrėstų?!” Ar reikia gydyti slogą, kalbamės su šeimos gydytoja Jūrate Paupariene.   Aš siūlyčiau slog� ...

Vitaminai – organinės medžiagos, būtinos normaliai mūsų organizmo medžiagų apykaitai ir labai mažais kiekiais randamos įvairiuose maisto produktuose. Vitaminai greitina medžiagų apykaitą, dalyvauja audinių bei organų biocheminėse reakcijose. Tačiau jie neturi kalorijų ir iš jų nesusidaro naujos medžiagos kaip, pvz., iš amino rūgščių. Esant vitaminų trūkumui, išsivysto specifinės ligos. Vitaminų žmogaus organizmas arba nesintezuoja, arba gamina, bet labai mažais kiekiais (pvz. žarnyne esantys mikroorganizmai sintezuoja vitaminus K, B6, biotiną, o vitaminas B3 (nikotininė rūgštis) organizme gali pasigaminti iš amino rūgšties - triptofano). Maiste yra ir provitaminų, kurie organizme virsta vitaminais (pvz. iš karotino susidaro vitaminas A).   ...

Noriu pakalbėti apie sergančio vaiko psichologiją.   Tikriausiai daugelis žino seną posakį: „niekas tau nepadės, jei pats nenorėsi". Manau, medicinoje tai ypač aktualu. Mūsų profesija susijusi su vaikais, o vaikai yra labiau priklausomi nuo aplinkos, taigi ir nuo mūsų. Daugybė mokslininkų įvairiose šalyse jau keletą dešimtmečių tyrinėja, ką gydytojui būtina žinoti, siekiant padaryti pacientą sąjungininku gydymo procese.   Kas vaikui emociškai svarbu jo ligoje, ar supranta ir priima būtinumą gydytis, kaip vaikas įsivaizduoja savo veiklą, nukreiptą į pasveikimą? Visa tai, ką pergyvena ir patiria ligonis, jo pojūčių visumą mokslininkai pavadino vidiniu ligos paveikslu.   Įvairių šalių mokslininkai savo darbuose išstudijavo daugybę ...

NERVINĖ ANOREKSIJA   Nervinė anoreksija – tai valgymo sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį, diagnozuojamas pasireiškus šiems požymiams: · Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.). · Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas „storinančio maisto” (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja). · Baimė storėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį. · Merginoms dingsta mėnesinės. · Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas. Ekspert ...

Nervinė anoreksija Tai psichinis sutrikimas, kai žmogus sąmoningai sumažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį. Nervinę anoreksiją galima įtarti pastebėjus šiuos požymius: ●   Elgesio:      Palaipsniui mažina maisto porcijas, kol visai nustoja valgyti;      Meluoja apie valgį tėvams ir draugams;      Vengia bendrauti su žmonėmis, nutolsta nuo draugų;      Pasineria į mokslą, darbą (vyresni vaikai, suaugusieji). ●   Psichologinius:      Sutrikusiai suvokia savo kūno svorį, dydį ir formą: asmuo tvirtina, kad „jaučiasi storas" net jei yra išsekęs, arba galvoja, kad kuri nors viena kūno dalis yra „per stora";      Bijo pri ...

Senas tradicijas turintis gydymas vaistažolėmis, dar vadinamas filoterapija, šiandien vis populiaresnis. Greičiausiai todėl, kad cheminiai vaistai dažnai negelbsti arba parodo savo blogąją pusę. O vartodamos vaistažolių arbatas, mums atrodo, kad jos visai nekenkia, kad tai tik natūralus gydantis augalėlis, daugiau nieko blogo. Tačiau vaistažolės, nors ir veikia švelniau, nėra visai ”nekaltos”. Vaistiniai augalai, kaip ir sintetiniai vaistai, neretai vieną gydo, o kitam kenkia. Todėl jų arbatos negalima gerti kada tik panorėjus ir kiek tik panorėjus. Gydytis galima tik gerai pažįstamais augalais, kurių poveikis ir dozavimas yra žinomi. Mūsų klimato sąlygomis auga daug nuodingųjų augalų. Pavyzdžiui, nuodingi yra žalčialunkis, dėmėtoji mauda, kuri la ...

Stomatitas - tai burnos gleivinės uždegimas. Jis pasireiškia skruostų vidinio paviršiaus, liežuvio, dantenų paraudimu, paburkimu, erozijomis (paviršinio gleivinės sluoksnio pažeidimais) ir pūlinukais, pūslelėmis bei balkšvomis opomis. Sergant stomatitu būdingas didelis skausmingumas, blogas burnos kvapas, seilėtekis, karščiavimas.   Sergantis vaikas negali valgyti net skysto maisto, jam skauda nuryjant seiles. Tai trunka keturias-penkias dienas. Duokite vaikui gerti saldžių ir šaltų gėrimų, maitinkite skystu ar pusiau skystu maistu. Duokite jam valgyti to, ką jis labiau mėgsta. Ligonis neturi bendrauti su sveikais vaikais, nes ši liga labai užkrečiama.   Stomatito priežastysŠią ligą gali sukelti virusai, kartais mikrobai arba grybeliai. Taip pat ...

VIRUSAI PUOLA    Peršalimo ligos vargina ir mažus, ir didelius. Respiracinis sincitijaus virusas (RSV) yra vienas iš virusų, kurie sukelia dažnas kūdikių ir mažų vaikų kvėpavimo takų infekcijas. Daugumai vaikų šio viruso sukelta infekcija pasireiškia tik paprasčiausio peršalimo simptomais: sloga, kosuliu, neaukšta temperatūra. Tačiau prieš laiką gimę naujagimiai gali susirgti labai sunkia ligos forma, dėl kurios neretai tenka gydytis ligoninėje. Neišnešioti naujagimiai sunkiau serga RSV sukelta infekcija dėl nepakankamai subrendusių imuninės ir kvėpavimo organų sistemų.   Kaip informavo Vilniaus universitetinės Vaikų ligų klinikos Neonatologijos centro vedėja docentė dr. Nijolė Drazdienė, Lietuvoje jau bandoma kovoti su šiuo virusu. ...

Vienas didžiausių pasaulio atradimų sveikatos srityje – skiepai. Kai jie buvo išrasti ir masiškai pradėta skiepyti, sergamumo daugeliu ligų kreivė sparčiai krito žemyn. Lietuvoje skiepai jau daugelį metų yra valstybės finansuojama ir palaikoma programa. Tačiau vis dar pasitaiko tėvelių, abejojančių, ar verta skiepyti savo mažylį, – kurgi jis gali užsikrėsti, jei auga gražiuose, tvarkinguose ir jaukiuose namuose... Apie tai, ar jie teisūs ir kam reikalingi skiepai, kalbamės su Vilniaus universiteto Pediatrijos centro vadovu profesoriumi Vytautu Usoniu.    Ar tikrai būtina skiepyti vos gimusį kūdikėlį?   Būtina. Augdamas mamos įsčiose vaisius yra sterilus. Tačiau jau gimdymo metu jis „susipažįsta“ su mikroorganizmais. Ši „pažint ...

4-metė dukra naktį (dieną problemų nėra nei darželyje, nei namie) pradėjo šlapintis į lovą. Iki ketverių metų tokių problemų neturėjome, naktį pati pasiprašydavo. Duodu gerti melisos arbatą. Ar reikėtų kreiptis pas savo gydytoją, tyrimams? (Eglė) Taip, būtinai išsitirkite dėl galimos šlapimo takų infekcijos. Gydytoja Aurima Dilienė   Mano mažylei mėnesis, man pakilo temperatūra iki 37,9 laipsnio. Sakykite, ar galiu ir toliau maitinti motinos pienu ir kokius vaistus galėčiau naudoti numušant temperatūrą, bet nekenkiant kūdikiui? Vartokite paracetamolį, liepžiedžių arbatą, avietes, maitinkite toliau būtinai!     6 mėn. vaikeliui nustatė toliaregystę. Ką man daryt? (Diana) Toliaregystė yra koreguojama akinukais, todėl ...

Po vasaros atostogų vaikams ir jų tėveliams sugrįžus į įprastą darbo ritmą neprošal patikrinti ir vaikų dantis. Primename, kad penkiamečių – dvylikamečių (iki jiems sukanka trylika metų) vaikų krūminiai dantys gali būti nemokamai padengti silantais – nuo ėduonies saugančia medžiaga. Tokia Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa vykdoma nuo 2004–ųjų, ji finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Silantai – tai dantų vageles uždengiančios medžiagos, vartojamos nuolatinių dantų ėduonies profilaktikai. Dantų dengimo silantais procedūra kur kas paprastesnė ir pigesnė nei dantų plombavimas. Tai neskausminga keliolika minučių trunkanti procedūra, kurios metu gręžti danties nereikia. Beje, silantais dengiami ...

Rudenį, žiemą, pavasarį labai aktuali problema - ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos. Jomis ypač dažnai serga vaikai. Šios ligos dar vadinamos peršalimo ligomis, bet tai nėra teisinga, nes peršalimas, perkaitimas ar kiti išorės faktoriai ligų nesukelia. Jų veikiamas tik susilpnėja organizmo imunitetas, organizmo apsauginės funkcijos. Tuo pasinaudoja ir patenka į organizmą ligų sukėlėjai, dažniausiai virusai. Jie pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę. Čia pradeda veikti apsaugos faktoriai; gleivinė sekretuoja, atsiranda gausi sloga, čiaudulys, sausas varginantis kosulys.   Dažniausios ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos yra: ūmi sloga, ryklės tonzilų, gerklų, trachėjos uždegimai.   Ligos pradžioje viršutinių kvėpavimo takų gleivi ...

Utėlėtumas arba pedikuliozė. Taip baisiai bus parašyta jūsų vaiko ligos istorijoje, jeigu jis užsikrės... utėlėmis. O šių nesimpatiškų vabzdžių vaikai gali parsinešti ir iš pačios geriausios mokyklos ar vaikų darželio.  Viena mama guodėsi, kad vargais negalais pavyko atsikratyti utėlių, bet jos dukra niekaip nenorėjo grįžti  į mokyklą, bijojo, ar vaikai iš jos nesišaipys.   Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė Kristina Radzevič sako, kad utėlėtumas yra plačiai paplitęs visame pasaulyje. Galvinė utėlė yra vabzdys, žmogaus parazitas. Jis gyvena ir vystosi žmogaus galvos plaukuose. Maitinasi krauju žmogaus, kurį siurbia galvos odą pradurdama kelis kartus per dieną.   Kaip užsikrečiama utėlėmis?   “Galvo ...

Dauguma vaikų ir paauglių gauna 11 skiepų.  O vaikai, turintys sveikatos problemų (alergija, astma, diabetas ir kt. )  turi žymiai daugiau patirties su  gydytojais ir injekcijomis.   Nenuostabu, kad pats gydymo procesas yra susijęs su skausmu, nemalonus ir tai savaime kelia baimę. Todėl pradedama bijoti gydytojų. Daug vaikų taip bijo gydytojų, kad vos tik įžengia į polikliniką ir iš karto pradeda verkti.   Įmanoma numatyti vaiko veiksmus ir užbėgti vaiko baimėms į priekį žengus kelis žingsnius ir taip sumažinti vaiko kančias dar  namuose. Su tėvų pagalba vaikai supras, kaip sumažinti baimę.   Psichologė Edita Kuogienė pataria niekada vaikučio negąsdinti gydytojais, ligoninėmis, injekcijomis (,,Valgyk, nes paguldysim į ...

Lietuvoje tuberkulioze kasmet suserga apie 3 tūkst. žmonių. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2007 m. tuberkuliozės aktyvia tuberkuliozės forma sirgo 1952, atvira tuberkuliozės forma – 1467 žmonių, iš jų 284 mirė. Kauno apskrityje 2007 metais užregistruota 408 susirgimai tuberkulioze (Kauno m. – 197; Jonavos r. – 37; Kaišiadorių r. – 23; Kauno r. – 48; Kėdainių r. – 50; Prienų r. – 31; Raseinių r. – 22).   Tuberkuliozė (trumpinys – TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu. Dažniausiai užsikrečiama susilpnėjus žmogaus imuninei sistemai (sergant ar ilgą laiką vartojant medikamentus, patiriant ilgalaikį stresą, esant nepilnavertei mitybai, pablogėjus socialini ...

              Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių, sergančių trichinelioze. Lietuvos medicininės statistikos duomenimis, kasmet trichinelioze serga kelios dešimtys žmonių. Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Tai priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, nuo ligos diagnostikos, registracijos, žmonių žinių apie šią ligą bei jos profilaktiką.   Lietuvoje sergamumas šia parazitine liga nuolat mažėja. Per 1999–2008 m. užregistruoti 359 žmonių trichineliozės atvejai ir 108 židiniai. Sergamumo trichinelioze rodiklis sumažėjo nuo 0,17 iki 0,12 atvejų 10000 gyventojų. Modernių skerdyklų kūrimasis, pagerėjusi mėsos kontrolė – ...