Savigalbos gairės paauglių tėvams     Psichologė Ramunė Žumbakienė     Mūsų žurnale jau ne kartą rašėme apie paauglystę ir sunkumus, su kuriais susiduria paaugliai ir jų tėvai. Skaitytojų susidomėjimas, prašymas ir toliau rašyti straipsnius paauglystės tematika bei atsiųsti klausimai paskatino dar kartą pažvelgti į šį žmogaus vystymosi laikotarpį iš esmės. Ką svarbu žinoti ir suprasti tėvams, auginantiems paauglius?     Ką rodo naujausi tyrimai?     Paauglio būseną stipriai veikia stiprūs jo kūno pokyčiai. Anksčiau mokslininkai manė, kad irzlumo priežastis yra pakitusi hormonų veikla. Tačiau dabartinės nauj ...

Daugelis tėvų svajoja apie gabius ir talentingus vaikus. Ar visada jiems pavyksta pastebėti, atskleisti išskirtinius jų gabumus? Pagaliau, ar tėvai patys turi stebėti savo vaikus, pamatydami jų gebėjimus, gal turėtų pasikliauti mokykla ir laukti kol juos įvertins mokytojai?  Ar paprasta eilinėje mokykloje “peršokti”, pavyzdžiui iš pirmos į trečią klasę, jeigu gabus pirmokas per pamokas nuobodžiauja ir slapta skaito “Tris muškietininkus”, kol jo klasės draugai stropiai mokosi skiemenuoti: “M ir A bus MA”. Kur kreipti ir prašyti patarimo, jeigu vaikas jums atrodo gabesnis už bendraamžius?    Panašūs klausimai kankino dabar jau 11 metų Aurelijos mamą Eleną, kol jai pavyko įtikinti mokytojus, kad mergaitė pirmoje klasėje iš tiesų ...

žiūrėti, kaip jį auklėjote. Pa­teiksime tris istorijas, kurios iliustruoja, jog vaiko ligą iš meilės kartais sukuria patys tėvai...   Į vonią su guminėmis pirštinėmis Algis buvo jau dvylikametis, tačiau jo su­gebėjimai prilygo darželinukui. Jis nemokėjo saugiai pereiti per gatvę, nueiti į parduo­tuvę ir nupirkti net duonos, vienas važiuo­ti troleibusu ir pan. Algio motina dėl to la­bai nerimavo, todėl ji niekur nepalikdavo berniuko vieno - visur kartu ir visada už ran­kos. Motina dirbo medicinos sesele, tad no­rėdama išvengti infekcijų reikalavo, jog sū­nus laikytųsi ypatingos higienos. „Kelkis ir eik praustis", - šitaip kas rytą motina ža­dindavo sūnų į mokyklą. Vos vaikas atsi­sėsdavo pusryčiauti ar prie rašomojo sta­lo, tuojau n ...

Hiperaktyvus vaikas – kaip jam padėti sukoncentruoti dėmesį?     Dažnai tėveliai negali atsidžiaugti, kad jų mažylis yra ypač aktyvus, energingas, smalsus, linksmas bei drąsus. Tačiau ką daryti, kai atžala pernelyg dažnai nenustygsta vietoje – juda tarsi „prisukta“! Maža to, vaikui labai greitai viskas nusibosta, žaisdamas ar bendraudamas jis negali sutelkti dėmesio, nuolat trukdo aplinkiniams, beveik visada yra išsiblaškęs ir netgi agresyviai nusiteikęs. Mažylis yra hiperaktyvus. Kaip tokį išleisti į mokyklą?   Vaikas, kuriam reikia daug meilės Kai kurie suaugusieji savo aktyvius nenuoramas bando sutramdyti griežtomis priemonėmis. Tačiau pyktis ir bausmės ne tik nepadeda, bet dar ir pablogina padėtį. Vaikas tampa dar agresyvesnis ir ...

Šią vasarą Aurelijai Martinonytei bus 10 metų. Tačiau jau nuo penkerių metų mergaitė kuria eiles. Tiesiog ima ir išpoškina mamai ketureilį - ši vos spėja užrašyti... Ir dar. Nuo trejų metų pažįsta raides, nuo ketverių - skaito, o antroje klasėje iš vis nesimokė - ėmė ir peršoko tiesiai iš pirmosios į trečiąją. Taip trumpai pristatome gabią jaunąją autorę ir labai laukiame Jūsų komentarų.     Tau   Nors per klaidų rūką,                       Nors per sniego pūgą, Pas tave ateisiu, Nieko nepabūgsiu.   Ir žvakelę rankelėj Aš įžiebtą turėsiu. Pas tave atskubėsiu, Vilčiai degti padėsiu.   Kai ...

Vaikų adaptacija mokykloje priklauso nuo to, kaip praėjo parengiamasis laikotarpis. Galima išskirti vaikus, kurie ruošti itin stipriai. Jie labai anksti susipažino su pamokų sistema. Ir kas tada? Išsiaiškinę visus mokytojų reikalavimus, šie vaikai pradeda jausti, kad jiems viskas per lengva, per pamokas nuobodu. Mokinukai ima ieškoti papildomų pramogų, daugeliui norisi nuolatinio mokytojo ir bendraamžių dėmesio. Pedagogo pastabos, naujųjų bičiulių juokas neretai įtvirtina negatyvias blogo elgesio pamokų metu formas. Mokytojas kovoja dėl tvarkos klasėje, o mokinys – dėl lyderio pozicijų, socialinio pripažinimo.   Tokios kovos priemonės įvairios, o rezultatai neguodžia. Pralošia abi stovyklos, nes nėra savitarpio supratimo, pasitikėjimo ir pagarbos. ...

Paklausę „Ar nori eiti į mokyklą?“ tėvai iš vaikų gali sulaukti įvairiausių atsakymų: nuo „Labai labai!“ iki „Ko aš ten nemačiau?“. Tačiau psichologai teigia, kad pasąmoningai visi 6–7 metų vaikai nori eiti į mokyklą, nors gali atkakliai tai neigti.   Tokį net nesuvoktą ar neišsakytą norą lankyti mokyklą lemia vaikui itin reikšmingas siekis pakeisti socialinį statusą – iš ikimokyklinuko tapti MOKINIU. Keičiasi vaiko socialinis vaidmuo: jis jau nebe „darželinukas“, o „tikras mokinys“, jis eina į mokyklą, turi mokyklinę kuprinę, vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, rašymo priemones: tušinuką, gal ir parkerį, kartais – net kalkuliatorių. Trumpai tariant, jis tampa rimtu žmogumi, kuriam kieme su „mažiais“ net žaisti neb ...

Pereidamas į penktą klasę vaikas kartu įžengia ir į paauglystę. Dėl akceleracijos ji vis ankstėja, ir šiuo metu dvylikametis dažniausiai jau yra laikomas paaugliu. Šis raidos etapas trunka apie dešimt metų. Jo metu vaikas daug kuo domisi, mokosi, praktikuojasi, tobulėja, atsirenka, kas jam yra įdomu, sekasi, mąsto apie ateitį. Paauglystė baigiasi, kai susiformuoja stabili, savarankiška asmenybė. Apie vaiko kelią į paauglystę kalbamės su klinikos „Šeimos namai“ psichiatre Goda Bačiene.   Penktokas – jau paauglys Anot psichiatrės, noras būti „kietam“ susijęs su vidinio vaiko pasaulio pasikeitimais. Juk paauglystė pirmiausia yra lytinio subrendimo laikas. Būtent šiuo metu vaikas suvokia, kad jis yra seksualus, jo galvoje pradeda po truputį suk ...

Duoti ar neduoti vaikams kišenpinigių tapo senu kaip pasaulis klausimu. Kaip tėvams elgtis? Atrodo, vienareikšmio atsakymo čia negali būti.   Daugelis tėvų yra sutrikę ir nežino, duoti kišenpinigių ar ne. Jie taip susirūpinę šia problema, kad net pamiršta vaikams paaiškinti, kaip šie turėtų elgtis su gautais pinigais. Nesvarbu, kas tai būtų: kišenpinigiai ar mokestis už atliktą darbą, jūsų vaikai būtinai privalo įgyti finansinės atsakomybės.   Kišenpinigiai apibrėžiami kaip ,,suma, skiriama asmeninėms išlaidoms,,. Kišenpinigiai ir pinigai, skirti vaikui pavalgyti, yra skirtingi dalykai. Tais atvejais, kai kišenpinigių davimas visiškai pateisinamas ir tinkamas, didžiulę reikšmę turi sumos dydis ir jos įteikimo vaikui argumentai. Nuo t ...

Kol vaikai maži, jiems užtenka tėčio ir mamos dėmesio. Vėliau draugais neretai tampa tėvų draugų panašaus amžiaus vaikai. Kai tėvai kartu poilsiauja, pramogauja, bičiuliautis tenka ir jų vaikams. Pirmosios realesnės draugystės atsiranda darželyje ir pradinėse klasėse. Ir jos nekelia tėvams didelio rūpesčio, nes vieną dieną sūnaus geriausias draugas yra Jonukas, o kitą dieną – Petriukas ar Mildutė. Vaikai susipeša, o vėliau vėl tampa geriausiais draugais.   Du draugai Aras ir Rapolas sako, kad turi daug draugų, susipažįsta kieme, mokykloje. Pradinių klasių mokinukų reikalavimai draugams dar labai nedideli: jie turi būti geri, dalintis žaislais, padėti nelaimėje. Manto ir Teisutės mama Alma sako, kad jai svarbu žinoti su kuo draugauja jos va ...

Jeigu nepastebite, kad jūsų vaikas kartais jaučiasi pavargęs, jeigu jis nuolat skundžiasi, kad nespėja paruošti pamokų, o jūs vis tiek reikalaujate dešimtukų, šis straipsnis – būtent jums.   Kaip atpažinti nuovargį?   Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad net pirmokai ir antrokai jau žino, ką reiškia būsena “pavargau”. Tai reiškia, kad bandai kažką daryti, bet nebepavyksta.  Tai gali būti fiziniai pojūčiai, pavyzdžiui, gali varginti  akių skausmas, galvos skausmas, ypač stiprėjantis bandant susikaupti.  “Jeigu pamiegojęs, pailsėjęs, gali jaustis gerai, tai reiškia, jog buvai tik pavargęs. Jeigu rytą atsikėlęs, nejauti, kad sugrįžo jėgos, atsirado energija, tai reiškia, jog jau esi pervargęs”, - pastebi p ...

Apie paauglystę pastaruoju metu kalbama daug. Konfliktams su vaikais lengvai priklijuojama paauglystės problemų etiketė. Visi žino, kad paaugliai liguistai susirūpinę savo išvaizda, nesivaldo, veržiasi pas draugus ir priešgyniauja tėvams. Bet ar tuo jau viskas apie šį amžiaus tarpsnį pasakyta? Kažin. Kol paauglys jaučia, kad į jį žiūrima kaip į nepatogų, nors galbūt savotiškai įdomų egzempliorių, jis nuo mūsų labai toli.   Geriausia būtų prisiminti savo pačių paauglystę. Be abejonės, tai vyko visai kitais laikais. Pavyzdžiui, nebuvo interneto, o, norint pragyventi, visai šeimai reikėjo atlikti daugiau ūkinių darbų. Nebuvo tiek demokratijos nei visuomenėje, nei mokykloje, nei šeimoje. Bet juk jausmai, savęs ieškojimas, teisingumo siekimas ...

Nors žodžiai neturi materialaus pavidalo, kartais jie gali būti tokie pat skaudūs kaip kumštis per veidą arba malonūs – kaip švelnus paglostymas. Žymus psichoterapeutas Ericas Berne teigė, kad viena pagrindinių žmogaus elgesio motyvacijos formų yra pripažinimo poreikio tenkinimas. Socialinėse situacijose stengiamės būti pastebėti, o mūsų savijauta priklauso nuo ženklų, kuriais kiti perduoda, kad mus pamatė ir kad mes jiems padarėme įspūdį. Negaudamas pripažinimo ženklų, išreiškiamų žodžiu, veiksmu, gestu ar bent žvilgsniu, žmogus netenka emocinės pusiausvyros.   Neseniai atsitiktinai teko išklausyti psichologų iš Norvegijos paskaitą apie techniką, skirtą darbui su vaikais ir paaugliais. Šioje paskaitoje dalyvavau kaip vertėja, tačiau t ...

Kaip išgyventi dukters paauglystę   Rodos, dar vakar ji buvo savo tėvelio mažoji princesė, mamytės džiaugsmas ir pasididžiavimas. Smalsios ir nenustygstančios vietoje, švelnios ir pasitikinčios savo tėvais – tokios būna sveikos mergaitės, kol sulaukia paauglystės.   Prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvai su liūdesiu prisipažįsta, kad jų dukterys labai pasikeitė. Jos tarsi tos pasakų karalaitės, atsikandusios užnuodyto obuolio ar įsidūrusios užkerėta adata, giliai užmiega šimtui metų. Linksmos ir aktyvios mergaitės staiga tampa kritiškomis, irzliomis, pasyviomis bei viskuo nepatenkintomis paauglėmis, į bet kokias tėvų pastangas bendrauti ar padėti reaguojančiomis frazėmis: „man vienodai rodo“, „jūs nieko nesuprantat“, kurios su ...

Būsimųjų pirmokų tėvai, ko gero, jau apsisprendė, kokią mokyklą lankys jų atžalos. Nors prieš akis dar visa vasara ir vyriausiųjų darželinukų galvose dažniau sukasi mintys apie atostogas ir maudynes ežeruose, o ne apie nuo rudens prasidėsiantį visiškai naują gyvenimą, dabar pats laikas pasvarstyti, kokius klausimus ar net baimes gali kelti artėjanti rugsėjo pirmoji. Apie tai kalbėjomės su Vilniaus universitetinės ligoninės vaikų filialo Vaiko raidos centro psichologe Egle Grakauskaite-Kodikiene.   Su kuo susijęs tėvų ir vaikų nerimas, galvojant apie mokyklą?   Tai gali tapti gana dideliu išbandymu visai šeimai. Vaiko auginimas paprastai skirstomas į tam tikrus etapus. Mūsų civilizuota sistema taip sutvarkyta, kad septynmečiai turi pradėti ...