Elementarūs vaiko auginimo klausimai – kas yra kokybiškas vaiko ir tėvų bendravimas? kaip pernelyg neišlepinti vaiko, tenkinant jo norus? kiek laiko kasdien skirti bendravimui su juo? – yra aktualūs visą laiką. Atsakymai į šiuos, iš pirmo žvilgsnio paprastus, klausimus lemia, ar šeimoje auga sveikas ir laimingas žmogutis.  Įsivaizduokime situaciją: vaikas nori valgyti, tačiau tėvai pradeda žaisti su juo, arba priešingai – skirtingus vaiko poreikius (pvz., pavargęs, nori prisiglausti, nori žaisti ir pan.), „užkemša“ maistu, nes mano, kad vaikas alkanas, ypač tuomet, kai jis dar per mažas žodžiais įvardinti savo norus.   Pasak psichologės Aušr ...

Kodėl mano vaikas elgiasi agresyviai?     Psichologė Aušra Šūmakarienė     Dirbant vaikų psichologe, konsultuojant jų tėvelius su agresijos tema tenka susidurti dažnai. Nesiimčiau teigti, kad agresijos tarp vaikų daugėja. Ji buvo ir liks tarp mūsų, keisdama savo formas ir raiškos intensyvumą. Visgi pyktis ir jo valdymas visai pagrįstai kelia mūsų susirūpinimą, todėl verta prie šios temos ir vėl sugrįžti.     Šįkart nesamprotausiu, kas kaltas: tėvai, mokykla ar televizorius, tiesiog atsakysiu į dažnai tėvelių užduodamus klausimus.     Kaip toks geras ir ramus vaikas galėjo šitaip agresyviai pasielgti, jis net balso p ...

,Ei, Vytai, paduok batus, - šaukia tėčiui ketverių metų pyplys. - O dabar užsirišk ir duok pinigučių, mes su mama skubame į parduotuvę…” Tėvai šypsosi ir savo pumpurėlį pravardžiuoja direktoriumi. Tačiau įsakmus vaiko tonas ir kasdienės ašaros (neišpildžius jo norų) po truputį kelia nerimą. Ar ilgai tai truks? Šį kartą su psichologe Erika Beržiniene pakalbėkime apie mažuosius lepūnėlius.   Lietuvoje daugėja lepūnėliųPasirodo, šiuolaikiniai tėvai neriasi iš kailio įrodinėdami meilę savo mažiesiems, taigi lepūnėlių daugėja nepaprastai greitai. Nors tėvai labai užsiėmę, daug dirba arba mokosi, vis dėlto ir dėmesio vaikams jie sugeba skirti daugiau, nei patys vaikystėje yra gavę. Pasak psichologės, tiesiog keičiasi visuom ...

Mūsų šeimoje šeštadienis- darbų diena. Prie to pratinu ir sūnų. Tačiau kiek kartų tą dieną pasakau: „Pauliau, susitvarkyk kambarį, surink žaislus, pasiklok lovą,” nė pati neįsivaizduoju. Kol galų gale pajuntu, kaip ima niežėti rankos, ir pro sučiauptus dantis nugriaudėja pasiūlymas nevalai stoti į kampą. Geriausiu atveju ranką prie širdies pridėjusi pažadu: niekada nieko jam nepirksiu. Vaikas apsipila ašaromis...   Kitą dieną lifte sutikta kaimynė su manimi nė nepasisveikina, tačiau į mano sijoną snargliuojančiam Pauliukui atkiša ledinuką... Tokiomis akimirkomis pagalvoju, jog nieko brangiau už savo atžalėlę neturiu, o tvarka spinduliuojantys namai neverti tokių aukų. Tačiau aš irgi žmogus. Ir neketinu visą gyvenimą savęs susieti ...

Mes mielai valandą plepame telefonu apie Zitos neištikimą vyrą ir Aldonos naujus kailinius. Gerą pusvalandį (nors ir šaltą žiemą) trypčiojame lauke, aptarinėdamos kaimynės jauno pudelio vilnos naudą... Tik kažkodėl vis trūksta laiko pasikalbėti su vaiku. Juo labiau, kad trijų žodžių sakinį surezgantį mažiuką jau kamuoja „amžini" klausimai...   Kaip visada grįžote iš darbo. Į šaldytuvą rikiuojate pieno pa­kelius, sūrį, dešrą... Ir staiga vir­tuvės tarpdury išdygsta susirū­pinęs mažylis. Iš rausvos burnytės „iškrinta": „Mamyte, o kas yra seksas?“ Jūs galite iš krepšio iš­traukti keksą ir rimtu veidu paklausti: „Ar norėtum su pienuku?" Galite klausti, ar sutvarkė vaikų kambarį... Tačiau psichologai įspėja, kad kaip ti ...

Jau ketinome išeiti, kai prisiminiau, kad dar nesumokėta už komunalines paslaugas. Atsisuku į trimetį Julių ir prašau luktelėti, kol užpildysiu kvitukus. Jis prisėda ant virtuvinės taburetės, galvą atremia į šaldytuvą ir pradeda mykti: „Man nuobodu...” Rikiuoju skaičių virtines ir stebiuosi, kodėl man niekada nebūna nuobodu. Tikriausiai dėl to, kad tuo pasirūpina kiti: štai šią akimirką reikia užpildyti (valdininkų sugalvotus) kvitukus, kitą - sutvarkyti kambarius (Juliukas laksto kaip viesulas), dar kitą - nuvežti paskiepyti šunį… Darbų galo nematyti.   Julius niurzga toliau: „Sakei tik minutėlę”,  „Man karšta”, „Noriu gerti”... Vaikas bamba tokiu balseliu, kad mane ima įniršis. Jau geriau verktų, šauktų... Psichologė ...

Kaip padėti vaikams lengviau išgyventi artimųjų mirtį, tėvų skyrybas ir kitus stresus Leidyklos „Tyto alba“ išleista J. W. James, R. Friedman ir dr. L. L. Matthews knyga, mokanti suaugusiuosius padėti savo vaikams „KAI SIELVARTAUJA VAIKAI“                               Visi, kas turi vaikų, neišvengiamai yra susidūrę su situacijomis, kurių geriau nebūtų. Kaip elgtis ir ką sakyti, kai miršta jūsų tėvas ar motina? Jūs jaučiate ne tik sielvartą, o dažniausiai – ištisą prieštaringų jausmų gamą; kaltę, graužatį, jus užplūsta prisiminimai apie kartu praleistą laiką arba vienišą vaikystę. Kaip tokiu metu, ka ...

Vaikai altruistai   Dūsaujate išgirdusi, kaip mamos pasakoja apie mažus ir gobšius žmogelius? Sakote, kad man tokį vaiką? Nes jūsiškis niekaip nesupranta, kas yra „nuosavas daiktas“…. Apie jaunuosius švaistūnus ir altruistus pasakoja psichologė Erika Beržinienė.   Labdaringoji veikla „Einant į darželį Domukas kniaukia, kad jam nupirkčiau cukrinių riestainių. Iš anksto žinau, kad juos išdalys grupės vaikams. Ne pirmas kartas. Lygiai taip pat vaikas lengva ranka (net neprašytas) atiduoda savo mylimiausią meškiuką užsukusiems giminaičiams. O kieme draugams „skolina“ žaislus: „pasiimk, man tai jau nusibodo…“ – pasakoja Judita ir prašo patarimo. - Kaip atpratinti vaiką nuo „labdaringos veiklos?“ Iš pradžių psichologė siūlo ...

Kai kiemo berniukai gaudydavo mane norėdami įkrėsti, garsiai kviesdavau vyresnį brolį. Visada žinojau, kad kiemo chuliganams bus parodyti ne du, o keturi kumštukai. Kaip ir visada, verkdavau, pamatęs suknežintą brolio nosį... O kai vakare mama pakviesdavo mudu namo, kovų arena persikeldavo į vaikų kambarį. Jis mane erzindavo ir akimirką atrodydavo, kad bjauresnio padaro MANO tėvai pagimdyti negalėjo...  Ar tai suaugusiųjų išsvajota auksinė porelė? Galbūt. Todėl šį kartą su psichologe Erika Beržiniene aptarkime laimes ir nelaimes, kai šeimoje auga du vaikai.   Antros noriu dukrelės Du mažylius auginanti mama prisimins, kad besilaukdama antro vaiko jautėsi visai kitaip. Ji buvo linksmesnė, patyrė mažiau baimių. Tiesiog viskas klostėsi kai ...

Ar gražu skųstis? Šį klausimą girdėjo mūsų šeimų kamienų šaknys ir girdės mūsų vaikaičiai. Atsakymas – negražu. Tačiau įskųsti pavojingą nusikaltėlį yra ne tik garbės bei saugumo reikalas. Tai dažnai apvainikuojama solidžia sumele (iliustruoja visi filmai apie laukinius vakarus). O ir mes patys, pritrūkę kantrybės, apie bendradarbius prabylam darbdaviui.   Kaip tik šitaip elgiasi ir mūsų mažieji. Tik kur tos ribos?  Jei atžalėlė skundžiasi kitais vaikais, negalima to vertinti vienpusiškai (t.y., kad jūsų mažiukas – skundikas). Labai svarbu išsiaiškinti jo elgesio tikrąją priežastį.   Skundikas ar skriaudžiamasis? Neskubėkite bausti nelaimėlio, kuris skundžia savo skriaudėjus. Prieš ištardami  „konfliktą išspr ...

Labai svarbu kuo anksčiau išmokyti vaiką elgesio su pinigais taisyklių. K.Mikoliūnas yra pasakęs: ,,Gyvenimas-keistas mokytojas, pirmiau išmoko pinigus išleisti, o tik po to juos uždirbti ir skaičiuoti,,.   Besimokydami vidurinėje, aukštesnėje ar aukštojoje mokykloje mes išmokstame skaityti, rašyti, skaičiuoti, įgyjame profesiją, kad galėtume pinigus užsidirbti. Tačiau dar reikalingas ir finansinis mokymas, kuris būtinas uždirbtus pinigus paversti ilgalaikiu turtu ir finansiniu saugumu.   3 pagrindiniai dalykai, kurie svarbūs vaikui mokantis finansinių dalykų:   Pasitikėjimas savimi,     Supratimas apie pinigus,     Išsilavinimas.   Visi vaikai gimsta su potencialia galimybe tapti turtingi ir protingi, jei jų savivoka b ...

Ligi tol buvęs tyras kaip krištolas, Domas staiga pradėjo  meluoti. Ir riečia nesustodamas. Prieš kelias die­nas važiavome troleibusu. Domas, atsilošęs priekinėje sėdynėje,  garsiai pradėjo guostis, neva pas močiutę atidarė šaldytuvą. O iš ten pabiro kiaušiniai. „Oi, kaip barė. Oi, oi, oi", - dūsavo vaikas. O-jo-joi - nežinodami, juoktis ar smerkti, į mus sužiuro tro­leibuso keleiviai... Bėda ta, kad močiutė žiemą šaldytuvą laiko išjungtą... Kuo tapo Domas: fantazuotoju, skundiku, pataikau­toju, pagyrūnu ar melagėliu? Pasakoju istorijas ir klausiu psichoterapeutės Giedrės Bulotienės.   Mušeika tėtis Vieną vakarą mus aplankė kaimynų „desantas". Du berniu­kai. Vienas Domo ūgio, metų ir proto (pavadinkim jį leitenan­tu). ...

Prisipažinkime, jog visi kažkada buvome vaikai ir troškome turėti gyvūnėlį. Mums buvo nesvarbu, kad tėvai neleisdavo. Tada atrodė, kad mažas kačiukas tėra žaislas ir viskas, ko jam reikia, yra meilė ir žaidimai. O dabar naminių gyvūnėlių jau nori mūsų vaikai.   Daugelis abejoja, ar iš viso verta prisidaryti papildomų rūpesčių. Vis dėlto, tas, kuris turi gyvūnėlį namuose, supranta, jog verta. Juk švelnus padarėlis suteikia tiek džiaugsmo, šilumos. Jis yra nuostabus draugas. Veterinaras Mindaugas Rimkevičius pataria manuose pagal galimybę auginti bet kokį gyvūną, nes augintinis suteikia puikią progą vaikui išmokti atsakomybės, kantrybės ir supratingumo. Jau mažas vaikas gali pripildyti šuns dubenėlį maisto, pavaišinti jį skanėstu: tai ...

Pasaulyje nieko negali būti tyriau už mažuosius romukus ir julijas, mylinčius mamas ir tėtes, sesutes ir broliukus... Tik nevertėtų pamiršti, kad jie ne belyčiai angelai, o būsimieji „vyriš­kiai ir moteriškės". Todėl staiga prabudęs mažųjų „kūniškasis pradas" (o gal tik smalsumas?) mus priverčia pasijusti lyg muilą prarijus...Psichiatrė Jolanta Trinkūnienė pataria, kaip elgtis, kai vaikai jums sukuria keblių „kūniškų" situacijų.   „Noriu patikti tėveliui“ Urtei - šešeri. Kai mama pa­prašo, kad ji (grįžusi iš darželio ar eidama miegoti) persirengtų, mergaitė ant rankos užsimeta pluoštelį drabužių ir atsliūkina į tą kambarį, kuriame yra tėtis. Tada iš lėto nusimeta po vieną drabužėlį. Likusi su apatinėmis kelnaitėmis ...

Kriminalinės laidos, smurtą propaguojantys kino filmai, kompiuteriniai žaidimai, kuriuose neretai tik šaudoma ir gaudoma – tai aplinka, kurioje dažniausiai auga mūsų vaikai, kol tėvai būna darbe. Nenuostabu, kad patirti įspūdžiai nutraukia sapnus, vaikai bijo vieni pasilikti namuose.   Kai mes, suaugę, bandome prisiminti savo vaikystės problemas, dažniausiai prisimename įvairias situacijas, kada ko nors išsigandome ir kaip tėvai mus guodė ir stengėsi padėti. Ir ne visada sėkmingai. Tad ko bijo mūsų vaikai? Ir ką gi turėtume žinoti apie vaikiškas baimes?   Vaikai labai lengvai gali pasakyti, ko jie bijo. Bet jie tikrai dar nežino, kaip galėtų įveikti savo baimę.  “Bijau šuniukų, tų piktų, kurie loja, - pasakoja 5 metų Elžbieta, - je ...

Jei tėvai laikysis šių patarimų, jiems tikrai pavyks užauginti „sunkų“ vaiką.   1-as patarimas Padarykite savo vaiką pasaulio centru, būkite pasiruošęs įvykdyti kiekvieną jo norą. Leiskite savo angelėliui daryti viską, kas tik jam šaus į galvą. Vardan jo įgeidžių patenkinimo būkite pasiruošęs atsisakyti bet kokių savo interesų, pasiaukokite vardan savo vaiko. ARBA Nepastebėkite jo, niekuomet vaikui nenusileiskite, nevykdykite net pagrįstų jo prašymų ir troškimų.   2-as patarimas Savo vaiko gyvenimo kelyje nurinkite ne tik akmenis, bet ir dulkeles nuvalykite, pagalvėlių pridėliokite. Pasistenkite atspėti visus jo norus. Padarykite viską, kad tik vaikas niekada nesigėdytų, dėl nieko nesigailėtų ir neturėtų jokių nemalonumų, net j ...

„Darbas padarė iš beždžionės žmogų. Dirbk iki prakaito! Būk darbštus. Stenkis, būk stropus. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago. Ir t.t." Aš padariau atradimą: VISA TAI - MELAS. Kad paaiškėtų, kam jis naudingas, pateiksiu keletą vieno rango paveikslėlių.   Armija „Kasam nuo manęs iki ano stulpo!" Rytoj - užkasam. Svarbiausia, kad kareivis DIRBTŲ. Taip konclageriuose sunaikindavo asmenybę, pastūmėdami žmogų į apatiją savęs ir savo teisių atžvilgiu. Statybos Darbo nėra, ir mes sėdime. Staiga: „Vyresnybė!" Kažkas lenda į griovį, kažkas stveria vamzdį, kažkas ima armatūrą ir ja tyliai daužo betoną, tartum kažką nukrapštydamas. Taip priklauso. Vyresnybė turi matyti, jog MES DIRBAME. Kam tai naudinga? Tam, kuris tvarko statybos piniginius ...

Kaip ruošiatės į darželį   Kaip atrodo jūsų rytas? Lėtas pasimėgavimas su kava rankose? Šalia kalbantis televizorius ir jo rytinė progra­ma, perauganti į serialų veikėjų ašaras? O gal neskubi ruoša į darbą su pedan­tišku makiažu ir spėjančiu uždžiūti nagų laku?.. Ne?   Priežastį atspėti nesunku - auginate trimetį, kuriam 8.00 reikia būti darželyje. Taigi tik išlipusi iš lovos jūs įsuka­ma į ryto rutiną: tarp puodų ir naktipuodžių, batukų ir kelnyčių, sūnelio ar dukrytės. O jei tarp jų lieka kokia sekundėlė, tai per ją užkandate ir kažkur koridoriuje išgeriate kavos puodelį, paskubom apsirengiate ir ketu­ris kartus pagalvojate: „Jei būčiau poetė, vaikų darželiui sukurčiau odę. Juk visai dienai į saugias rankas a ...

Vis dar dvejojate – leisti vaiką į darželį ar ne? Vaikų darželis – puikus XX a. išradimas, tad abejoti neverta. Palikdami vaiką darželyje esate tikri, kad ten juo bus pasirūpinta (pavalgęs, pamiegojęs, pažaidęs, pakarpęs, papiešęs...). O ir patys, ypač mama, vėl varstydama savo darbovietės duris, atsigaus, nes jausis išvaduota nuo nosytės valymo ir sėdėjimo smėlio dėžėje.   Bangos ir atoslūgiai Per Lietuvos nepriklausomybės laikus (nuo 1990-ųjų) vaikų darželiai išgyveno kelias krizes. Mamos, gavusios atostogų, visos kaip mat puolė pupuliukus auginti pačios – kas iki trejų metų, o kas iki pat mokyklos. Tik jos greitai atsiragavo šeimininkių duonos ir išskubėjo į darbus. Tiesa, vienu metu išpopuliarėjo auklės, tačiau ir jų banga at ...

Viena istorija pasakoja, kad du labai geri draugai prarado savo ilgai puoselėtą draugystę dėl paprasčiausio apelsino. Kodėl? Ir vienas, ir kitas norėjo apelsino gulėjusio virtuvėje ir vienas kitam šaukdami, kad jam reikia apelsino, draugai galiausiai susipyko. Kad išsaugotų draugystę, jiems reikėjo labai paprasto dalyko – sugebėjimo kalbėtis ir girdėti. Tada jie būtų sužinoję, kad vienam draugui reikia apelsino sultims išspausti ir numalšinti troškulį, o kitam užtektų apelsino žievės, būtinos pyragui iškepti.   Būna juokinga, kai kas nors sako, kad nemokame kalbėtis – liežuvį turime, kalbą mokame, kartais net kelias kalbas. Visgi, dažnai mūsų tarpasmeniniai santykiai su aplinkiniais nukenčia būtent dėl nesugebėjimo tinkamai bendrauti bei ...

Ne visiems tėveliams užtenka pinigėlių samdyti auklę, o ir močiutės neretai būna dar per jaunos pamiršti savo karjerą ir imtis mažųjų auklėjimo. Lieka dar vienas kelias – kulniuoti į darželį. Tėveliai baiminasi šios dienos, nes abejoja, ar jų brangenybe bus tinkamai pasirūpinti, ar jam pavyks ten priprasti. Į darželį tik gerai pasiruošus Vilniaus vaikų lopšelio darželio “Aitvaras” priešmokyklinio ugdymo pedagogė Ingrida Juškevičiūtė pasakoja, kad darželyje net ir patys mažiausi vaikučiai kur kas greičiau atsisveikina su sauskelnėmis, o taip pat lengviau pelytėms atiduoda čiulptukus. Visgi, jos nuomone, prieš rengiantis į darželį, reikia gerai pasiruošti šiam žingsniui.   I.Juškevičiūtė pataria apsisprendus eiti į darželį, r ...

Jei į namus ateina svečių, Danielius atsisėda savo kambario tarpdury ir akylai stebi: ,,Ar tik ko nepaims”. Jei vaikas eina į kiemą, žaislų prisigrūda pilnas kišenes, bet jų taip ir neištraukia - žaidžia su svetimais. Jei darželyje vaišinama sausainiais, tai Danielius puola pirmas ir geriau sutrina bei trupinius susigrūda į kišenes, nei palieka kitiems… Danieliui, Danieliui… Nors ir kaip negatyviai skambėtų žodis ,,gobšus”, vis dėlto savybė turėti ar siekti labiau yra įgimta. Tai patvirtino psichologų atliktas eksperimentas su trejų metų vaikais. Jiems buvo pasiūlyta pasidalyti žaisliukus. Ir prasidėjo: ,,Lemanui - Danieliui, Danieliui. Lemanui - Danieliui, Danieliui”… Kiekvienas ,,dalytojas” pasilikdavo gražiausius didžiausius žaislus, o ...

Turbūt ne kartą teko girdėti tokį vaikų pasižodžiavimą: kas pyksta – tam ragai dygsta. Pikčiurnų vaikų ir klausiame, ar vėl užpuolė ožiukai?… Kai vaikai ožiuojasi, tėvai neretai pasijunta bejėgiais. Grasinti diržu – ne pedagogiška, o bandymas susitarti gražiuoju ne visada būna sėkmingas, tad ką gi daryti?    “Kartais būnu labai piktas, - prisipažįsta 8 metų Benediktas, - darau negerus darbus, ožiuojuosi. Neklausau mamos, nesusidedu žaisliukų, baruosi su broliu. Mama su tėčiu tada mane bara.” Berniukas sako, kad jam labai svarbu, jog mama jį apkabintų ir “pasiimtų” jo piktumą. “Mane “apgerina”, kaip apsikabina ir pamyluoja”, - sako Benediktas.   Morta sako, kad su ožiukais jau seniai bebuvo susitikusi, ji stengiasi ...

Pasakose jauniausias brolis Jonas vadinamas kvailučiu, bet dažniausiai laimi ir karalaitę, ir pusę karalystės. O kaip yra gyvenime? Ar jauniausi ir neretai mylimiausi vaikai tikrai šeimoje gauna gerą pagrindą ateities pergalėms? Daugelis tėvų tikina, kad visus vaikus augina ir auklėja vienodai, tačiau neretai vyresnieji vaikai sako, kad mažieji yra labiau lepinami ir popinami.   Psichologė Sigita Dirgėlienė pastebi, kad labai svarbu, ar jauniausias vaikas yra gimęs po ilgos pertraukos, ar šeimoje auga du – trys vienas paskui kitą gimę vaikai. “Jauniausiasis iš pamečiui gimusių vaikų gali turėti dar daugiau problemų, nes turi išsikovoti dėmesį, “atimti” tėvus iš vyresnių vaikų, turi sugalvoti būdų, kaip sužavėti aplinkinius, kad į jį kre ...

Niekaip negaliu suprasti, nuo ko viskas prasideda. Ką tik du mieli žmogeliukai kartu gnaibė iš bandelės razinas ir smagiai krizeno, o dabar rauda pešdami vienas kitam garbanėles... Ir vėl namie karas. Neverti sudilusio skatiko   Puolu į patį kivirčo sūkurį ir vieną tempiu į dešinę, o kitą stumiu į kairę. O jie bliaudami lyg avinai vėl raunasi vienas prie kito. Ne juokais supykstu ir pastačiusi į kampus prisiekiu nubausti (neleisti, nepirkti, nesivesti ir pan.). Tačiau kai nutūpusi ant sofutės dar visa garuoju pykčiu, mano du pupuliukai iš kampų žiūri vienas į kitą ir draugiškai krizena... ,,Iš tikrųjų suaugusieji labai jautriai reaguoja į vaikų peštynes. Jiems atrodo, kad tai pasaulio pabaiga. Neretai vaikų peštynės tėra vertos sudilusio ska ...

Tai vienas atsakymų iš tyrimų, kurie perteikia tai, ką jaučia vaikai, kai juos fizinėmis bausmėmis baudžia tėvai ar patėviai. Kai vaikus muša ar iš jų tyčiojasi mokytojai, globėjai,  prižiūrėtojai ar policijos pareigūnai, vaikai patiria pažeminimą, skausmą, pyktį, ir įniršį, baimę, liūdesį, vienatvę, bejėgiškumą ar abejingumą.   XX a. pabaigos visuomenėje įvyko esminiai pokyčiai – ėmė formuotis suvokimas, jog iš individo ir šeimos gyvenimo bei  visuomenės būtina išguiti visų rūšių smurtą – fizinį, psichologinį, lytinį. Kad reikalinga priimti tokius įstatymus, kurie šeimoje ir visuomenėje stabdytų smurtą.  Šviesti žmones tam, kad šie suprastų, jog smurtas fiziškai ir dvasiškai luošina individą; kad tas, ...

Tėvai, besiruošiantys išleisti savo vaiką į darželį ar mokyklą, paprastai nerimauja net labiau už savo atžalą. Jie abejoja vaiko sugebėjimu prisitaikyti naujoje aplinkoje ir gerai joje jaustis, dažnai jaudinasi, ar pasikeitimai jo netraumuos.  Apie save tėvai tuo metu net negalvoja. Šias mintis užgožia pastangos ginti lauk visai ne saldų savo patyrimą (dažniausiai stengiamasi iš viso nieko neprisiminti). Prisiklausę draugų, neseniai į žmones išleidusių vaikus, liūdnų pasakojimų, patys neišmokę atsiskirti nuo savo vaikų, tėvai su nerimu bando prastumti vasarą. Siūlau nepalikti visko savieigai ir mažumėlę pasiruošti pokyčių laikotarpiui.             Būkime atviri, bet kokie įprastos tvark ...

Kiekvienas suaugusysis yra savaip išgyvenęs Kalėdų Senelio praradimą (jo iš tikrųjų nėra) arba atradimą (tai – tik mitas, graži pasaka, kurią taip stropiai stengiamasi paversti realybe). Prieš kiekvienas Kalėdas vis iš naujo savęs klausia: ar jau pasakyti vaikams tiesą? O ką sakyti, jei paklaus?   Uždavinys iš tiesų nelengvas, ypač jei dar patiems norisi tikėti pasakomis arba bent jau žaisti pasaką. Juk taip suaugusieji nejučia grįžta į vaikystę. Jie nori būti geri, o kartais net turėti ypatingų galių – išpildyti savo artimųjų norus ir pageidavimus. O jei pasiseka išpildyti svajonę, tai visagalybės pojūtis garantuotas…   Tačiau racionalus suaugusiojo protas kelia širdy sumaištį skleisdamas abejonę, ar nesupyks vaikai paaiškėju ...