Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      EKO PARDUOTUVĖLĖ      Klausk specialisto       Biblioteka      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 
 
 

 
 

 
 
 

Mažylis > Lavinimas > Jei vaikas mikčioja
Dalintis

* Mindaugas pradėjo mikčioti būdamas trejų, kai su tėveliais atostogavo kaime. Dieną berniukas žaidė smėlio dėžėje, kai žemai garsiai riaumodamas praskrido sraigtasparnis. Išsigandęs mažylis prišlapino į kelnes ir ėmė mikčioti.
* Laura būdama vos pusantrų metukų sklandžiai pasakodavo įvairiausias istorijas. Kai gimė sesutė, Laurai buvo dveji. Mergaitė pasidarė nerami, ėmė vengti kalbėti. Kartais prasižiodavo lyg norėdama kažką pasakyti, bet nieko neištardavo. O jei ištardavo, ilgai tęsdavo pirmąjį žodžio garsą: „A-a-a-a-a-ar galiu piešti?"
* Penkerių metukų Saulius, keldamasis liftu į šeštą daugiabučio namo aukštą, įstrigo. Berniukas lifte praleido daugiau kaip valandą, išlaisvintas negalėjo ištarti nė žodžio, o vėliau pradėjo užsikirsti.
* Ketverių metukų Lukas ėmė mikčioti su seneliu išvažiavęs savaitei prie jūros. Grįžus namo berniuko kalba po truputėlį atsigavo. Tačiau kai mamytė išvažiavo keturiom dienom į komandiruotę, vaikas vėl ėmė mikčioti.
 
Keletas pavojaus signalų
„Daugeliui vaikų mikčiojimas - vienas iš normalaus mokymosi kalbėti etapų, - teigia logopedė metodininkė Benedikta Brazdauskienė. - Nedideli užsikirtimai yra leistini, nes visi vaikai kartoja žodžius ir frazes, dažnai dvejoja, kliūva. Tačiau į kai kuriuos pavojaus signalus reikėtų atkreipti dėmesį:
Jei vaikas dažnai pakartoja skiemenį. (Beje, tai gali praeiti, kaip ir kritinėjimai mokantis vaikščioti.) Bet per dažnas žodžio dalies pakartojimas (ka-ka-ka-katė) parodo, jog tai jau problema.
Jei kartais ištęsia pirmąjį žodžio garsą (mmm-mamyte).
Jei „kliūva" už žodžio. Tada maži raumenys aplink burną ir žandikaulį virpa arba vibruoja. Tai gali būti aiškiai matoma ar tik vos pastebima. Kova su žodžiu ir įtampa padidina galimybę atsirasti mikčiojimui.
Jei veide pastebite baimės šešėlį, kai vaikui reikia ištarti tam tikrą žodį. Kartą suvokęs, kad turi problemą, gali išsiugdyti „slėpimo" įprotį: vengti kai kurių žodžių arba juos pakeisti.”
 
Kodėl taip nutinka?
Jau pusantrų metų vaikas lyg iš gausybės rago gali papilti įvairių žodžių. Kiekvieną dieną vis lengviau suprasite tai, ką jis norėjo pasakyti. Tačiau, kol vaikas mokosi kalbėti, jo žodžių atsargos dar negausios, o noras kalbėti ir paaiškinti - neįtikėtinai stiprus, ypač susijaudinus. Tada mintys bėga greitai, tačiau jas dar sunku „įvilkti" į žodžius. Vaikas ima springti, jaudintis, kad jo nesupranta. Be to, kartais tokį „skubėtoją” tėvai griežtai nutraukia arba neapsikentę sudraudžia. Šitaip paruošiama dirva mikčiojimui. Kita vertus, mikčiojimas gali atsirasti patyrus psichinę traumą. Jos ypač pavojingos, kai mokosi kalbėti. Mažasis gali mikčioti ir susitrenkus galvą. Tada pastebima veido, kaklo, pečių trūkčiojimų. Jei sunerimote dėl vaiko kalbos, kreipkitės į specialistą, net jei mažyliui tik dveji metukai.
 
Skirkite vaikui daugiau laiko ir dėmesio.
Ir visgi, jei vaikui sunku ištarti sakinį, stenkitės patys būti pavyzdžiu. Juk vaikai mėgdžioja suaugusiuosius. Todėl kalbėkite lėtai, ramiai (kaip TV diktoriai), vartokite paprastus, suprantamus žodžius. Kai vaikas ką nors sako, atsipalaiduokite ir atidžiai klausykite. Jokiu būdu nepertraukite jo kalbos. Kalbėkite su vaiku, o ne vaikui. Pavyzdžiui, triūsdami virtuvėje, tvarkydami namus ar žaisdami ramiai pasikalbėkite. Kai mažiukas kalba, žiūrėkite į akis ir pasilenkite taip, kad judviejų veidai būtų viename lygyje.
Kiekvieną kartą, kai vaikas pasakys, ką nori, atsakykite lėtai ir neskubėdami, vartodami žodžius, kurie nuskambėjo ir jo kalboje. Pavyzdžiui, jeigu jis pasakė: „M-m-m-m-matau m-m-m-mergaitę". Jūs lengvai ir atsipalaidavę atsakykite: ,,Pamatei mergaitę, tau ji patinka?" Kantriai klausykite, ką vaikas sako, o ne kaip jis tai sako. Stenkitės reaguoti į jo mintis, ne į mikčiojimą. Nepamirškite pamokyti kitų šeimos narių (net darželio auklėtoją), kad būtų geri klausytojai.
 
Jei vaikas mikčioja, jūs niekada:
▪ Neišradinėkite savų receptų ir neklausykite kaimynių patarimo. Neverskite jo kartoti kliūvančius žodžius. Nesiūlykite pirma pagalvoti, įkvėpti oro ir pan. Tokie dalykai vaiką verčia dar skaudžiau pajusti savo problemą.
▪ Nepabaikite už mažylį žodžių ir sakinių, kai jam sunku kalbėti.
▪ Neparodykite savo nusivylimo. Vaikas gali suvokti mikčiojimą kaip kažką bloga, neteisinga.
▪ Stenkitės net veido išraiška neparodyti savo nerimo. Neleiskite kitiems vaikams erzinti arba mėgdžioti.
▪ Neverskite vaiko kalbėti, ypač stresinėmis situacijomis.
▪ Neverskite jaustis kitokiu. Jei mažylis darželyje nori vaidinti Jūros šventės spektaklyje, padrąsinkite jį.
 
Būkite atviri ir sąžiningi
Jei vaikas paklaus apie savo mikčiojimą, būkite atviri ir sąžiningi -  paaiškinkite, kad pastebėjote jo kalbos nesklandumų ir kad padėsite juos įveikti. Vaikas turi jausti, kad nepaisant to, jog mikčioja, jūs jį mylite ir nesigėdijate. Leiskite vaikui daugiau bendrauti su mažesniais vaikais, gyvūnais, pačiam su savimi, draugais tamsoje - tada mikčiojimas susilpnėja arba visiškai išnyksta, nes vaikas nesivaržo. Paaiškinkite: kai jis kalba ramiai ir tyliai, kalba yra sklandesnė, be užsikirtimų. Be to, garsai lengviau tariami dainuojant - todėl dainuokite kartu ar kalbėkitės (imituodami operas) dainuodami. Kai vaikui pasiseka nekliūvant ką nors pasakyti, būtinai paskatinkite, pagirkite.
Mikčiojantieji yra jautresni stresams bei permainoms, todėl jiems reikia dažniau pabūti vieniems su mama ir tėčiu. Be to, labai svarbu sudaryti tinkamą vaiko dienos režimą - šitaip išvengsite įvairių netikėtumų, galinčių jį sujaudinti. Vertėtų daugiau dėmesio skirti bendram vaiko organizmo stiprinimui ir grūdinimui (masažas, oro, saulės, vandens vonios su augalų ekstraktais, vitaminingas maistas).
 
 
Keletas aplinkybių, galinčių sustiprinti mikčiojimą:
1. Greita šneka ir skubūs pokalbiai.
2. Mėginimas atspėti, ką vaikas nori pasakyti.
3. Pradėjimas kalbėti, kai tik mažylis padaro pauzę.
4. Keli klausimai, užduodami vaikui iš karto.
5. Konfliktai dėl drausmės bei nerealūs reikalavimai.
6. Prieštaringa arba audringa šeimos kasdienybė.
7. Intensyvus šeimos gyvenimo būdas. 
 
Fotografė Jūratė Čiakienė
Tel. 8 686 53636

Aja Vitkienė

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



Justinas Data: 2014-02-03 19:02:53
Labas vakaras,man yra 19 metų ir as manau,kad turiu rimta problema,kartais kaip susigestu ar susijaudinu žmonių minoje tarsi užstringu ir nebegaliu kaikuriu žodžiu ištarti,o tai man labai trukdo ir studijuoti ir gyventi. Kas tai galėtų būti? Ar įmanoma tai pataisyti,pagydyti?

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama


 
 
 
 
 
 
Map
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą    


rinkos tyrimai prekiu prieziura  


Warning: Unknown: Your script possibly relies on a session side-effect which existed until PHP 4.2.3. Please be advised that the session extension does not consider global variables as a source of data, unless register_globals is enabled. You can disable this functionality and this warning by setting session.bug_compat_42 or session.bug_compat_warn to off, respectively in Unknown on line 0