Kada ateina žaidimų metas?     Tėveliai pastebi, kad kiekviena diena mažyliui – tai atradimų metas jo judesių pasaulyje: vieną akimirką vaikutis bando šliaužti, o kitą žiūrėk jau pradeda vaikščioti, domėtis, kur galima nubėgti, nušokti, nuvažiuoti, pasislėpti ir kokią išdaigą iškrėsti. Atlikdami aktyvius judesius, kasdien išmokdami kažką naujo, vaikai pradeda pažinti ir suvokti juos supantį pasaulį bei save, vystosi fiziškai ir psichiškai.     Žinoma, tėvai, pasitelkdami tinkamas priemones, turėtų skatinti savo atžalas lavinti motoriką. Aktyviausią laikotarpį – nuo 2-6 metų pedagogai vadina iškalbingai – tai žaidimų meta ...

Net maži leliukai, dar nemokantys nė sėdėti, smalsiai apžiūrinėja rodomus spalvotus paveikslėlius. Ūgtelėjusiam pipirui knyga neretai tampa geriausiu draugu, o jos lapuose pasislėpę nykštukai, paršiukai ir kitos būtybės – įdomiais pašnekovais. Pasakų knygos puslapiai tampa nuolatine vakaro užsklanda, o patys didžiausi knygų mylėtojai po pažasčia pasikišę savo didžiausią turtą keliauja į svečius, valgyti ar net... ant puoduko.   Kadangi dauguma vaikiškų knygelių naudojamos labai intensyviai (neretai ir „kenksmingomis sąlygomis“), tėveliai turėtų jas atsakingai parinkti.   Knygyne Trimetukas Darius net tūptelėjo, kai knygyne mama pasiūlė išsirinkti knygelę. Vieną vienintelę. Iš kelių spalvotų lentynų, pilnų ryškių, storų ...

Tai sunkus klausimas, nes, nepaisant daugelio dalykų, kuriuos žinome apie mikčiojimą, negalime pateikti aiškiai suformuluoto atsakymo. Geriausia atsakymą pradėti nuo „Mes nežinome, bet...” Atrodo, kad vaikai mikčioja dėl daugybės kiekvienam skirtingų priežasčių, ir kad kartais mikčiojimas tęsiasi, net išnykus jį sukėlusioms priežastims.   Praktika rodo, kad kai kurie, ypač maži vaikai nesugeba koordinuoti judesių ir nesugeba nuosekliai išdėstyti veiksmų, reikalingų sklandžiai kalbai. Kalbėjimo koordinacijos trūkumas gali sutrikdyti šneką taip, kaip ir bloga didžiųjų raumenų koordinacija verčia griuvinėti, mokantis vaikščioti. Mikčiojimas gali tęstis, vaikui išmokus kontroliuoti kalbėjimo raumenis, o kai kurie vaikai gali nustoti mikči ...

* Mindaugas pradėjo mikčioti būdamas trejų, kai su tėveliais atostogavo kaime. Dieną berniukas žaidė smėlio dėžėje, kai žemai garsiai riaumodamas praskrido sraigtasparnis. Išsigandęs mažylis prišlapino į kelnes ir ėmė mikčioti. * Laura būdama vos pusantrų metukų sklandžiai pasakodavo įvairiausias istorijas. Kai gimė sesutė, Laurai buvo dveji. Mergaitė pasidarė nerami, ėmė vengti kalbėti. Kartais prasižiodavo lyg norėdama kažką pasakyti, bet nieko neištardavo. O jei ištardavo, ilgai tęsdavo pirmąjį žodžio garsą: „A-a-a-a-a-ar galiu piešti?" * Penkerių metukų Saulius, keldamasis liftu į šeštą daugiabučio namo aukštą, įstrigo. Berniukas lifte praleido daugiau kaip valandą, išlaisvintas negalėjo ištarti nė žodžio, o vėliau prad ...

Pabandykite išspręsti šį pedagoginį – psichologinį uždavinį:   „Mama bara penkerių metų sūnų, kad šis iš dėžutės su įvairios spalvos siūlais nepaėmė paprašyto šviesiai žalios spalvos siūlų kamuoliuko. Pritrūkusi kantrybės, mama parodė vaikui tą spalvą mezginyje. Vėl paprašius paduoti tą pačią spalvą, berniukas, vos žvilgtelėjęs, greitai surado reikiamos spalvos siūlus.“   Taigi, klausimas – kodėl vaikas, taip ilgai vargęs, galiausiai sugebėjo įvykdyti užduotį? Juk uždavinio sąlygoje pasakyta „vos žvilgtelėjęs“ – vadinasi, berniukas pamatė tą spalvą ir teisingai atrinko. O kodėl vaikas nesugebėjo įvykdyti mamos paliepimo iš pat pradžių?   Svarbiausia – praktika Norint išmokyti vaiką pažinti spalva ...

Kai tik mažylis pradeda žengti pirmus žingsnelius, judėjimo kryptį pasirenka tikslingai. Keliauja ten, kur kalama, siurbiama, plakama, rašoma. Tai mažyliui pati įdomiausia veikla.   Mažosios Gabrielės akys tik ir sužimba, pamačiusios flomasterį vyresniojo brolio rankose. Ji irgi nori piešti, todėl smalsi akytė veda ją prie staliuko, negrabi rankytė griebia pirmą pasitaikiusį pieštuką ir baltos sienos jau nebeatrodo tokios liūdnos. Dar akimirka, ir mama sugriebia griūvančią mergaitę su pavojingu pieštuku rankose. Laimei, Gabrielė nesusižeidė... Tačiau kartą mama net iš virtuvės atlėkė pasižiūrėti verkiančio brolio – Gabrielė netyčia bedė jam į ranką.   Ką gi daryti, kad pirmos pamokos būtų sklandžios? Kokius pieštukus geriausia ...

Kokiais žaislais ir kodėl žaidžia mūsų vaikai   Tik minutėlę įsivaizduokite, kad esate kosmonaute, ku­rią ruošia išlaipinimui svetimoje planetoje. Kurį laiką vyksta įtemptos ir varginančios treniruotės. Priprantate prie nesvarumo būklės, skafandrų, maisto iš tūbelių... Ir dūdų orkestras jus palydi į kosmosą... Tačiau porą kartų apskriejus aplink Žemę nutupdo jus ne Mėnulyje, o Af­rikos pakrašty. Taigi - ne ten, kur žadėjo...   Ar ne panašiai yra su mūsų vaikais? Atkreipkite dė­mesį, kuo jie žaidžia. Tai labai svarbu. Žaisdamas vaikas nesąmoningai atsako į du klausimus: „Kas aš esu?" ir „Koks pasaulis mane supa?" Kartu mažylis kuria savo ateities viziją. Įsivaizduoja save suaugusiu vyru arba mo­terimi... Skubu teigti, kad ...

Gabumai gali būti apibrėžiami trimis vienas su kitu susijusiais parametrais: pažinimu, psichosocialiniu vystymusi, fiziniais duomenimis.   Pažinimas 1. Senzityvūs periodai (t.y. imlumas arba jautrūs periodai. Pavyzdžiui, neišmokus kalbėti senzityviu periodu, vėliau tai padaryti bus labai sunku). 2. Smalsumas.   3. Sugebėjimas pastebėti priežasties-pasekmės santykius. 4. Puiki atmintis. 5. Sugebėjimas klasifikuoti ir kategorizuoti, dažnai pasireiškiantis kolekcionavimo aistra.   6. Turtingas žodynas, sudėtingos sintaksinės struktūros, sugebėjimas suformuluoti klausimus. Šie vaikai su malonumu skaito enciklopedijas, žodynus, sugalvoja įvairiausių žodžių, kurie turi savą prasmę, mėgsta žaidimus ir veiklą, reikalaujančią protinių sugebėjim ...