Mamos dienoraštis | Mama, vaikas, vaikai, kūdikis, naujagimis

Kostas Kubilinskas Tau, mamyte Tau, mamyte, Ryto saulė Uždega šviesas anksti. Vos prašvitus, Laša saujon Saulės spinduliai karšti. Tau, mamyte, Pievų gėlę Vėjas glosto sparneliu. Čiulba rytą Vyturėliai Virš miškų, laukų žalių... Tau, mamyte, Skamba gojai, Mirga pievų žaluma. Tau kas rytą Aš dainuoju: - Būk laiminga, būk linksma.	Kostas Kubilinskas Motulės rūpestėliai Seniai seniai sugulę Lovelėse vaikai. Tik tu, tik tu, motule, Per naktį nemigai. Tamsius sparnus nuleido Sode naktis gūdi, Tu prie sūnelio veido, Parimusi budi. O kiek ilgų naktelių, Kiek nemigo naktų Ant jos baltų rankelių Supaus ir aš, ir tu. Užaugom jos sūpuoti Kaip tėviškės beržai. Jai viską atiduoti Pasauly – per mažai.	Kostas Kubilinskas Tik motulės širdyje Šviesios šviesios žvaigždžių kekės, Žemėn linkdamos, žydės,- Tik motulės šviesios akys Man šviesesnės už žvaigždes. Švelnios švelnios pievų gėlės Lenkia baltas galveles, Švelnios rankos motinėlės Man švelnesnės už gėles. Nors meili meili saulutė, Bet saulutė pamatys, Kad mielesnė man motutė Ir karštesnė jos širdis. Prie motulės prisiglausiu, Apkabinsiu rankom ją Ir karščiausią meilę jausiu Tik motulės širdyje.
Stasys Jakštas Aš bėgu, mamyte Kas man kaip saulytė Šypsosis ir švies? Aš bėgu, mamyte, Artyn prie tavęs. Kas man kaip gėlytė Daržely žydės? Aš bėgu, mamyte, Prie tavo širdies. Kas man kaip žvaigždutės Spindės ir žėruos? Žvaigždutės – Akutės Mamytės geros. Kas man kaip saulytė Takelį nušvies? Aš bėgu, mamyte, Artyn prie tavęs.	Violeta Palčinskaitė Mama Mamyte! Mama! Mama! Šaukiu tave balsu. Tai tu, mamyte mano, Gražiausia iš visų. Tai tu, mamyte mano, Švelniausia iš visų, Nuo tavo giedro šypsnio Visuos namuos šviesu. Pirma žolelė prausias Saulutės spindesy. Esi pati geriausia, Nes mano tu esi.	Anzelmas Matutis Mamytei Tu šviesi kaip saulė, Kaip rytų aušra. Už tave pasauly Geresnės nėra. Tau karšta saulytė Siunčia spindulių... Dar karščiau, mamyte, Aš tave myliu. Mama, mano mama, Aš tave myliu!- Tau vėjelis šlama Tarp margų gėlių.
Anzelmas Matutis Mamytei Kaip saulytė, kaip šviesi Tu, mamyte, mums esi. Tu ir šildai, ir šypsais Meilės spinduliais šviesiais. Daug ilgų tamsių naktų Žvaigždele žibėjai tu, Prie lopšelio nemigai, Mus mažus supai ilgai. Mes užaugsim dideli, Tau plaukeliai bus žili. Iš širdelės kiekvienos Mūsų meilė tau liepsnos	Janina Degutytė Motulei Motule, motule, Tu kaip saulė Mane rytais pažadini Dainuodama. Motule, motule, Tu vasaros diena esi. Po tėviškės dangum, po tavo meile Man auga sparnai. Motule, motule, Tu pabučiavimą kaip žvaigždę Man ant kaktos kasvakar palieki Žydriems sapnams.	Vytė Nemunėlis Mamytė Kas paleido kaip margą drugelį Mane žemės žieduos paskraidyti, Kas pasaulin nežinomą kelią Man parodė? – Mamytė, mamytė! Kas perdien su manim nepailsus Bėgo bėgo kaip laimės saulytė Per svajonių ir pasakų tiltus Auksinius? – Ji – mamytė, mamytė! Kas šiltais patalėliais paklojo Man sapnų tų gražiųjų lovytę, Kas kaip angelas sargas rymojo Per naktis prie manęs? – Ji – mamytė!
Salomėja Nėris Motinai Joks kelias man netolimas, Joks vargas nesunkus – Gulbe atplaukt, kregžde atskrist Į tėviškės laukus. Tik vieną žodį pasakyt, Tik kartą per metus: - Kaip tuščias be tavęs, mamyt, - Pasaulis šis platus.	Vytautas Skripka Kelias Kur mėlynos žvaigždės, Kur lygumos žalios, Prasideda didelis Dulkantis kelias. Ir bėga laimingas Į bėgantį dangų Kaip baltas balandis Nuo motinos rankų...	Kostas Kubilinskas Motinai Nieko nieko brangesnio Neturiu už tave. Tu už džiaugsmą skaidresnė, Tu – labiausiai sava. Tu kaip rytas man, mama, - Nuo tavęs man šviesu: Kad esi mūsų žemėj, Tai ir aš čia esu.
Stasys Jakštas Mamyte mano miela Matai, esu maža Ir daug ko negaliu. Prašau, tava grąža, Štai, puokštė tau gėlių. Esi mana mama Ir būk ja visados, Tavoji parama Nelaimėse vaduos. Mamyt, sakau aš tau Šiandien čia, prie visų: Nors vėju aš lakstau, – Taisysiuos iš tiesų. Tokios mamos kaip tu, Su saule veiduose, – Pasauly nėr kitur, Tik mūsų namuose.	Vytautas Mačernis Pasikalbėjimas su mama Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte, Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą, Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą. Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas, Manęs nuvargusi ateidavai parnešti. Sode aš žalią drebulę pasėjau Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą. Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau, Mąstei: „Sūnelis greit bus vyras.“ Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau, Vaikystę menant ašaros pabyra. Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti, Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti. Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį? Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?	Ramutė Skučaitė Mamytė ir aš Kas švelnumą, kas paguodą Man kiekvieną dieną duoda? Kas man atneša jaukumą Per žiemos sidabro dūmą? – Tyliai žingsnį žengdama, Meiliai žodį tardama, Ir švelnumą, Ir jaukumą – Viską atneša mama. Kas išmokė pirmą žodį, Pirmą raidę kas parodė? Kas lyg skrynią man atvožė Tėviškėlės mielą grožį? – Tyliai žingsnį žengdama, Meiliai žodį tardama, Visą žemę, Visą žemę – Man juk atneša mama.